- gėdintis
- gėdin|tis (asi, osi)
стыдиться
Lietuvių—rusų kalbų žodynas . 2014.
gėdintis
Смотреть что такое "gėdintis" в других словарях:
akis — akìs sf. (4) 1. regėjimo organas: Ãkys mėlynos, melsvos, juodos, rudos, pilkos, žalsvos, tamsios Rm. Kęstutis lyties buvo aukštos, sausas, akys žiburiuojančios, skaisčio veido S.Dauk. Balkšvos ãkys (išgėręs), ką jis bematys? Kp. Vaiko ãkies… … Dictionary of the Lithuanian Language
apsigėsti — kiek gėstis, gėdintis: Tarė Ilda toliaus veik mažumą apsigėdus LC1880,49. gėsti; apsigėsti; pagėsti; sugėsti; užsigėsti … Dictionary of the Lithuanian Language
gėsti — gėsti, ta (gėdžia), gėdo intr. gėdintis, drovėtis, nedrįsti: Aš gėstu, ir jijė susigėdo, kaip pasakiau J. | refl.: Kad su kitu žmogumi, gėstumys taip rokuoti, o su anais kitaip negali Plt. Žmogus ir gėdinamas nė kiek nesigėdo Grž … Dictionary of the Lithuanian Language
imti — im̃ti, ìma (ẽma), ė̃mė K, Š; SD114, B, R, M I. tr., intr. 1. čiupti, stverti ranka, pirštais ar kokiu įrankiu: Kad emì, im̃k greičiau! Slm. Kam emì tokį didelį obulą – nesuvalgysi! Als. Im̃k žiupsnelį aguonų! Slm. Nereikia nieko rankosna… … Dictionary of the Lithuanian Language
kaitinti — kaĩtinti ( yti), ina, ino K; M 1. tr., intr. šildyti: Kalvis sėdėjo ant mūrio, nugarą kaitindamas į prikūrentą krosnį A.Vencl. Po valandos rausvas dangaus kraštas lyg kaitinama geležis išsiplėtė P.Cvir. Kaitinu alų, gausi karštimo Žem. Kaitina… … Dictionary of the Lithuanian Language
svilinti — svìlinti ( yti K; CII366), ina, ino K, Š, DŽ, KŽ; Rtr caus. svilti. 1. tr. R, MŽ, Sut, KBII190, M, L, NdŽ deginti, skrudinti: Nuorūka jam svilina pirštus rš. Nuvijus botagą, nereikia jį svilinti, nes bus arkliai kūdi LTR(Slk). Purvelį svilinti N … Dictionary of the Lithuanian Language
turėti — turėti, tùri (tùria Sdk, Pl, Rk, Ob), ėjo K, Rtr, Š, DŽ, FrnW, NdŽ, KŽ; SD177,79, SD141, 182, R187, MŽ248, Sut, N, M, LL87, L I. laikymui, laikymuisi žymėti. 1. tr. SD1183, MitV163(WP237), Sut, I, M, Š, NdŽ, Gs, Pun, Ūd, Gg, Žl nusitvėrus,… … Dictionary of the Lithuanian Language
voravoti — ×voravoti, oja, ojo 1. KŽ, Dsm, Dg žr. varavoti 1: Voravok arklius, kad nesueitų į dobilus Mrs. Dabar miškai brangūs, reikia triobą labai voravot Ėr. Nėr kam pas manę, nors ir daug mergučių, sergėt ugnelę, namus voravoti A1885,105. ^ Tylus… … Dictionary of the Lithuanian Language
